Market news
  Issuers
  News categories
  Search
  ICEX Web
  Ķslensk śtgįfa
    
Issuers > Latest news > News of date > News between dates
Printable version
AKR
Įrsreikningur Bęjarsjóšs Akraness 2001   8.8.2002 09:19:56
News categories: Corporate results   Bonds news      Ķslenska  English
 arsreikningur.xls

 

   Įrsreikningur Bęjarsjóšs Akraness var stašfestur ķ bęjarstjórn Akraness žann 28. maķ s.l. en žį fór fram sķšari umręša um įrsreikninginn. Samkvęmt lögum ber aš fjalla um įrsreikninginn į tveimur fundum og var fyrri umręša žann 14. maķ 2002.

 

Bęjarsjóšur:

 

Fjįrmagnsyfirlit

 

   Helstu nišurstöšutölur śr fjįrmagnsyfirliti bęjarsjóšs eru žessar ķ žśsundum króna:

 

 

2001

Įętlun

Skatttekjur

1.218.030

1.159.454

Tekjur mįlaflokka

287.011

259.026

Rekstrargjöld

-1.481.076

-1.268.843

Skatttekjur aš frįdr. rekstri mįlafl.

23.965

149.637

Vextir af hreinu veltufé

34.868

31.045

Greišslubyrši lįna samtals

-137.056

-142.023

Fjįrfesting samtals

-363.646

-286.931

Greišsluafkoma įrsins

-441.869

-248.272

Lantöka og ašrir lišir

277.246

248.272

(Lękkun) į hreinu veltufé

-164.623

-0

 

Skatttekjur įrsins 2001 voru um 180 millj. kr. hęrri en įriš įšur eša um 17,3% sem skżrist af góšur atvinnuįstandi og fjölgun ķbśa. Ķ samanburši viš fjįrhasgįętlun reyndust skatttekjurnar 58,5 mkr. hęrri en įętlaš var, eša um 5%. Megin frįvikiš er vegna framlags Jöfnunarsjóšs til reksturs grunnskólanna eša 26,4 mkr.  Jafnframt voru önnur framlög Jöfnunarsjóšs 6.5 mkr. hęrri en rįšgert var.  Śtsvarstekjur voru 16,5 mkr. hęrri en rįšgert var.   

 

Į įrinu 2001 voru ķ starfi hjį bęjarsjóši 466 starfsmenn sem skilušu 265 įrsverkum. Launagjöld eru hęšsti einstaki śtgjaldališurinn ķ rekstri mįlaflokka eša um 937 millj. kr. eša um 77% af skatttekjum. Launagjöld fóru  um 133 millj. umfram įętlun eša um 16,6% sem skżrist fyrst of fremst af hękkun įfallinar lķfeyrisskuldbindingar Žau  jukust um 287,3 millj. kr. frį įrinu įšur eša um 44%. Almennar launahękkanir į įrinu 2001 byggjast į kjarasamningum launanefndar sveitarfélaga og stéttarfélaga viškomandi starfsmanna, sem flestir voru geršir ķ lok įrs 2000 og į įrinu 2001.. 

 

Į įrinu var variš um 469 millj. kr. til fjįrfestinga, žar af fóru u  273 millj.kr .til fręšslumįla (einsetning grunnskóla) og um 75 millj. kr. til umferšarmįla. Fjįrfesting var um 76 millj. kr. meiri en įętlun gerši rįš fyrir sem skżrist m.a. af  hrašari framkvęmdum viš einsetningu grunnskóla.

 

 

 

 

 

 

 

Efnahagsreikningur:

   Helstu nišurstöšutölur efnahagsreiknings bęjarsjóšs eru žessar ķ žśsundum króna:

 

Efnahagsreikningur 31. desember 2001

 

2001

2000

Veltufjįrmunir

237.093

290.975

Langtķmakröfur

23.401

26.044

     Peningalegar eignir

260.494

317.019

Skammtķmaskuldir

358.382

247.641

Langtķmaskuldir

844.020

723.532

    Skuldir samtals

1.202.402

971.173

    Peningaleg staša įn lķfeyrissskuldb.

-941.908

-654.154

Lķfeyrisskuldbinding

699.907

547.316

    Peningaleg staša meš lķfeyrissskuldb.

-1.641.815

-1.201.470

 

 

 

Ašrir lišir

 

 

Fastafjįrmunir

1.456.230

1.024.458

Eiginfjįrreikningur

185.585

177.012

    Ašrir lišir samtals

1.641.815

1.201.470

 

 Žriggja įra įętlun gerir rįš fyrir aš sjóšstaša (handbęrt fé) sveitarfélagsins muni hękka samtals um100 millj. kr. fram til įrsins 2005 og aš nišurgreišsla langtķmaskulda verši um 250 millj. kr. umfram nżjar lįntökur.

 

 Nżjar reglur um bókhald og framsetningu įrsreikninga sveitarfélaga tóku gildi frį og meš įrsbyrjun 2002 en žęr taka ķ rķkari męli miš af almennum reikningsskilavenjum fyrirtękja en įšur var. Fjįrhagsįętlun Akraneskaupstašar fyrir įriš 2002 var samnin samkvęmt nżju reglunum og įrshlutareikningar 2002 birtir samkvęmt žeim.  

  Tilgangur breytinganna er aš nį fram skżrari mynd af fjįrhagslegri stöšu sveitarfélaga og gera allan samanburš milli sveitarfélaga aušveldari, auk žess aš samanburšur viš žjónustu ašila į almennum markaši veršur mögulegur.

   Ein višamesta breytingin meš nżjum reikningsskilum sveitarfélaga er stofnun eignasjóša sveitarfélaga. Frį 1. janśar 2002 ber sveitarfélögum aš eignfęra varanlega rekstrarfjįrmuni samkvęmt almennum reikningsskilaašferšum, ž.e. endurmeta og afskrifa eignirnar ķ samręmi viš įętlašan endingartķma. Žetta leišir til verulegra hękkana ķ rekstri einstakra mįlaflokka įn žess žó aš til hafi oršiš nżr kostnašur ķ rekstri bęjarfélagsins. Meš žessu móti veršur kostnašur vegna reksturs eigna mun sżnilegri žar sem hann fęrist į viškomandi mįlaflokk meš innri leigu.

 

 


Back